Mažiausias
lašas
Iš
dangaus pasiekia žemę,
Rasa
gi nuteka
Į
vandenyną siauru takeliu;
Mūsų
versmė – upelis,
Pagirdo
artimus ir nepažįstamus,
Skverbiasi
į žemę
Viena
fraze,
Vienu
žodžiu –
TIKIU.
Tikiu
į gėrį,
Kuris
neužtemo,
Rudens
šarmos daige
Ir po
ledu,
Lašas
galingas,
Nes
jo reikia dangui, –
Sugrįžta
tuo pačiu keliu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą