Ryto sonetas

Nepaklysi girioj,

Kur senoliai auga,

Rodo kryptį kerpės,

Samanos ant kelmo...

Naujo ūglis – rausvas

Apačioje – žalias,

Taip ir sužinojai,

Kurgi veda kelias...

Senos girios plotai –

Tai sielos kertelės,

Ten dažnai nakvota,

Ryte rastas kelias.

Niekad nepaklysi

Rinkdamasis meilę.