Matau
tave, Nerie,
Daugybę
metų tekančią,
Kai
ižas plaukia
Ar
migla per pilnatį,
Čia
– visada gražu,
Vilnios
srovė papildo
Tavo
ramų taką
Ir
vėl į ateitį skubi,
Kur
skambina varpai
Vilties
garsu...
Žiemą
per ledą eiti
Neramu,
neteko, –
Yra
tiek tiltų,
Senų
ir naujų,
Abu
krantus aplanko,
Kas
tiki, kad pavasaris –
Ne už
kalnų...
Profesorius Antanas Tyla ir rašytoja Jurga Žąsinaitė
Korespondentas Laimas Fergizas
Vilniaus Anykštėnų sambūrio akimirkos Kariuomenės dienai paminėti.
Karininkų Ramovė.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą