Pakalbink
medį, kada jisai
Visai
– be lapų,
Paklausk,
koks buvo,
Atsakys:
„Gražus“,
Primink
jam vasarą,
O jis
tau dar pridurs:
„Tada buvau žavus.“
Paglostyk
pilką šaką,
Kur
sprogs pavasarį žiedai,
Jis
tau padovanos
Stingdančius
rudens
Lietaus
lašus
Ir
atsiminsite abu
Žiemos
speigus...
Oi,
kas jau buvo, –
Gera
ir gražu.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą