Čia
nevaikšto kojos basos,
Tik
balandžiai plutas lesa,
Kas
nukrito, tas ir guli,
Kol
baltu sniegu apkloja...
Net
ir žiemą čia atšyla,
Kai
garai į viršų kyla,
Ką
padėjai, tą ir rasi
Su
ranka šiek tiek atkasęs.
„Tegu
guli“,– žvirblis šneka...
Oi,
jis basas ir be švarko.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą