Žiūrėk
į dangų, –
Iš
aukštai aukštai
Vis
lyja spinduliais,
Pagirdo
baltus beržus,
O
žemė atiduoda
Savo
derlių...
Iš
gilumos pakyla
Baltu
liemeniu
Kiekvienas
spindesys –
Pašventintas,
sugertas...
Oi,
už beržų – kapai,
Nuberti
čia auksu antkapiai,
Vieni
kryžiai apsamanoję,
Kiti
– visai nauji,
Bet
visi apverkti,
Beržais
aptverti ilsisi...
Lenkiuosi
čia ir žemei
Begaliniam
dangui.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą