Vyšnios kelmelis

Esu kelmelis vyšnios,

Žydėjau, uogas sirpinau,

Buvo pavasaris – jaunystė,

Ramunės žiedą skyniau,

Būriau, pamilau...

Po vieną lapą,

Kaip dienas, verčiau,

Rašiau apie viliones,

Karštomis lūpomis

Baltą mėnulį bučiavau,

Įleistos šaknys šaukė:

– Išleisk daigus,

Žydės ilgai!

Oi, taip ir padariau...