Meilės
iš nieko neprašau,
Užtenka
šilumos
Ir
tavo šypsenos,
Švelnumo
rankų,
Tik
vienos frazės,
Būk
mano mama,
Nušluostyk
kartais
Ašarą
nuo veido...
Man
lengva būna,
Kada
tu džiaugiesi,
Kada
sergi, oi, skauda,
Tave
jaučiu šalia,
Kai
skrenda paukštis,
Saulė
leidžiasi...
Matau,
kaip tu neri,
Tapai
paveikslą,
Kaip
ramini senolę,
Drebi,
kad ji nesirgtų...
Tokia
tu man esi,
Kai
muzikos klausausi,
Vaikštau
po pievą,
O
danguje baltieji debesėliai
Ramiai
plaikstosi...
Užsirišu
tavo skarelę,
Tulpėmis
išmargintą,
Priglaudžiu
pagalvėlę
Švelnių
siūlų
Ir
bėga nerimas nuo veido.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą