Pakalbink
medį rudenį,
Tau
pasakys, ką veikė
Pavasarį
ir vasarą,
Bet
neprimink žiemos,
Kai
plikas šakas
Vėjas
vaikė,
Tylės,
bet neraudos, –
Niekas
nerodo ašarų,
Be
saiko,
Tiktai
rudens lietus...
Ant
seno spurgo
Mezgasi
žiedelis,
Nukrenta
šarma – pražysta,
Iš
nukritusio kaštono
Stiebiasi
daigelis,
O ant
senų šakelių –
Žvakės,
Baltosios...
Ne,
ne žiemos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą