Rubikių
kelias – bėgiai,
Kur
skuba iki šiolei
Mažas
traukinukas,
Tarsi
širdis tuksena
Į
atminties kraitę
Pro
skardžius Anykštos,
Motulės
upės,
Gėlėtus
krantus įsisupęs...
Tėvai
dažnai važiavo
Tuo
pačiu keliu arkliais,
Neišvertė
vežimo pasibaidę,
Nors
ūkavo dažnai,
Nuo
Panevėžio bėgiais nutiestais.
Anykščiuose
sustoja,
Palaukia
ir tolyn puškuoja,
Kol
Rubikius pasiekęs
Apsigręžia
ir atgal važiuoja...
Bėgiai
– vieni,
O mes
– Rubikių žmonės,
Saugome
draugystę,
Skambų
puntininkų žodį,
Rašome,
kas tikra,
Nemeluojame.
Su rašytoja, dėstytoja Jurga Žąsinaite
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą