Prieš
Vėlines
Vis
lanko mintys, –
Iš
anksto skiname gėles,
Betgi
ir jos numiršta,
O
mirusiam jau nieko nebereikia,
Tik
atminties,
Maldos,
kai degi žvakę,
Ją
vėjas užpučia,
Kol
ji sudega
Arba
lieka smilkti,
Akyse
– šviesa...
Kiek
daug kapų
Gyvų
atmintyje,
Gyvybės
žvakė – tik viena.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą