Nukritęs ant akmens

Žmogaus ir žemės –

Dangiška vienybė,

Atėjome iš jos,

Tenai sugrįšime,

Girdi, kol gyvas,

Kaip šlama medis,

Saulėje sušilęs,

Klausai pridėjęs ausį,

Kas akmenyje,

O ant akmens – tik lapas,

Rudenį nukritęs...

Kalbėsiu tau kas dieną,

Ko nerimsta siela, –

Nuo žemės lig dangaus

Tik vienas žingsnis,

Keliuosi ir kylu.