Ištikimybė

Jau niekas nepakeis gyvenimo,

Kuris praėjo, –

Geras jis buvo ar skaudus,

Kaip šaltas gūsis vėjo,

Dabar – ruduo...

Mokėk atleisti,

Pasakyti „ačiū“ rudenėjant,

Margas mūsų dangus,

Čia – baltas, pilkas debesėlis,

Byra lietus...

Prisėsk ant slenksčio,

Per kurį daug sykių ėjome

Drauge ir atskirai,

Šlapiu ir saulėtu taku,

Mokėkime ir susitaikyti

Su savo likimu, –

Kitaip jau nebebus,
Jo niekas nepakeis.