Kaktusėlis

Atsiprašau, kad taip ilgai,

Lyg savo kiaukute lindėjau

Ir nemačiau tavęs šalia,

Kai į mane žiūrėjai...

Per vasarą su žiogeliu striksėjau,

Gaudžiau pievoje drugelius,

Vaivorykštę sekiau

Ant pilko debesėlio,

O tu – gražiausias

Mano mėnuo,

Pražysti prieš Kalėdas...

Tiek daug žiedų

Kiekvieną rudenėlį,

Pavasarį – tiktai keli,

Tada ir pajuntu,

Kad vėl metai praėjo.