Sudeginus
tiltus
Atgal
nesugrįžtama,
Taip
lengva paklysti,
Kai
drungnas ruduo,
O
lapai nukritę
Vieną
kryptį pažymi,
Kryžmai
sudėlioti ant žemės juodos,
Po
jais bus akmuo,
Iškeltas
ir garbintas,
Žolelėmis
puošiamas,
Iškaltas
dubuo,
Lyg
sauja gili,
Aukuru
virtęs,
Kur
šventas vanduo...
Į
čia krenta lapai,
Pamėlsta
išmirkę,
Nes
čia atsispindi
Beribis
dangus...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą