Vėjovartose

Pavasarį paskelbia vyturėlis,

Pry pry – dirvone pempė,

Drikst driks – griežlė,

Susiremia danguje debesėliai

Ir lyja, lyja

Į pradalges, žiogų namus...

Pakyla švelnus vėjas,

Bet neiškentęs pasiūbuoja berželius,

Garbanas karklų suvelia,

Išverčia liepą iš šaknų,

Pravirkdo drebulę,

Nupurto topolių nutįsusius spurgus...

„Ruduo, ruduo, – sučirškė zylė, –

Matai tu mano žalią kepurėlę,

Drevėje perėjau čia vaikus.“

Jau dideli užaugo,

Nebeskiriu jų nuo tėvų, –

Viskas prasideda pavasarį,

O pasibaigia rudenį,

Jau po šalnų...