Jauniausios sesės raštai

Lašai į langą sutemoj –

Tai atgarsiai vaikystės,

Kada mamytė kuria krosnį,

Tėvelis pančius veja,

Brolis veria dalgę,

Sesuo duonelę minko...

Aš – prie ratelio,

Verpiu dar pilko lino giją,

Lopau jiems kojines,

Kai pabaigiau į sąsiuvinį

Pirmas raides rašyti

M A M A.

Mama, kaip gi galėjai

Visus mus prie savęs

Tiek metų išlaikyti, –

Niekas neskrido iš namų

Nei juodvarniais ar žvirbliais

Iki pat pilnametystės,

Magėjo ir vėliau,

Nors vasaros atostogoms sugrįžti...

Sukasi ratelis amžinas,

Kai sėduosi paskutines raides rašyti

Ir verpiu lietaus blyksnius.

Rašau visiems saviems,

Bet jūs nebeskaitysite.