Stoviu medžiu

Medis gražiai pasensta,

Kasmet meta lapus,

Nukloja kojas,

Kurios liečia žemę,

O šaknys geria peną

Iš giliau...

Pro jas kažkas

Nematomas srovena,

Jauti tik širdimi,

Kad sensta rankos,

Gilėja ir akiduobės,

Sučiaupi lūpose ir žodį,

Bet vis į ateitį

Skubriu žingsniu eini...