Ona Baliukienė
Nepastebimai
laikas,
Lyg
pro šalį, bėga,
Matai
tik medį,
Kuris
numeta lapus,
Kada
gėlės pražysta,
Ruduo
ateina pro vartus...
Mano
kambaryje – šviesu,
Nors
niekas neužeina,
Kvėpuoju
tuo pačiu ritmu,
Kai
širdis smarkiau plaka,
Žinokite,
dainuoju
Dargi
vaikystėje girdėtą dainą,
Iš
aukštumų atskridusią,
Ir
savo mokinių...
Mes
visgi – motinos,
Močiutės
ir senolės,
Vis
drebame su epušės lapu,
Kad
būtų kiek šviesiau,
Kai
lietūs lyja,
Sušildome
papūtusios
Sužvarbusius
pirštus
Meiliu
žodžiu...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą