2017 m. spalio 4 d., trečiadienis

Kas mus sušildo


Ona Baliukienė

Nepastebimai laikas,
Lyg pro šalį, bėga,
Matai tik medį,
Kuris numeta lapus,
Kada gėlės pražysta,
Ruduo ateina pro vartus...
Mano kambaryje – šviesu,
Nors niekas neužeina,
Kvėpuoju tuo pačiu ritmu,
Kai širdis smarkiau plaka,
Žinokite, dainuoju
Dargi vaikystėje girdėtą dainą,
Iš aukštumų atskridusią,
Ir savo mokinių...
Mes visgi – motinos,
Močiutės ir senolės,
Vis drebame su epušės lapu,
Kad būtų kiek šviesiau,
Kai lietūs lyja,
Sušildome papūtusios
Sužvarbusius pirštus
Meiliu žodžiu...






Komentarų nėra: