Kol
plaka artima širdis,
Jautiesi
gyvas,
Labai
esi reikalingas,
Kvėpuoji
tuo pačiu
Ir
mintimis dalindamasis
Gėriesi
šlamančiu medžiu,
Prisiminimais...
Žiūri,
kaip krenta lapai,
Kloja
takelius,
Taip
eitum vis į ateitį
Rankomis
susikabinęs,
Kada
nukris tau paskutinis,
Niekas
šiandien nebežino...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą