Likęs lapas

Atsiskleidžiau tik rudenį,

Kai vejas nupūtė lapus,

Nereikalingi krito,

O šakos – visada gražu...

Tegu ir vienas lapas lieka,

Betgi rašau ant jo,

Kaip savo dainą,

Pasaką mamytės,

Tėvelio ilgesį smuiko strypu...

Viršūnė skamba, groja,

Tu išgirdai ir atskridai,

Pašaukei: „Oi, mylimoji!“

Aš tavo glėbyje tirpstu...