Sūnau,
matau kas dieną,
Kiek
tavo
Sūnus
paaugo,
Kaip
stojasi ant kojų,
Kaip
eis gyvenimo keliu
Tolyn,
toli,
Tiktai
jaučiu
Ir
įvairias dūmas dūmoju, –
Taip
juk sakydavo
Mano
tėvai seni...
Nepaprastas
ryšys,
Kaip
džiaugsmo ašara aky,
Tą
pirmą žingsnį seka,
Užaugę
apie tai vis šneka:
„Kokie
mes dideli“, –
O
senas krenta,
Tarsi
rudens lapas,
Ir
prisiglaudžia prie akmens
Malda
tyli...
Laimingi
būkite visi.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą