2017 m. spalio 17 d., antradienis

Iš aukštai



Neužmiršau to jausmo,
Kai skveruose ir parke
Paskutiniai krenta
Didesni kaštonų burbulai,
Nusijuokiu, kai jie pataiko
Krisdami ir į pakaušį
Iš aukštai...
Papučia vėjas,
Neša lapus, siaučia,
O rudi kaštonai guli
Pataluose šiltai,
Parsinešiau namo švelniausią
Jausmą – saulės grūdą,
Padovanosiu tau,

Tarsi jis kristų iš aukštai.


Komentarų nėra: