Prieš
akis – trys keliai,
Kuriuos
galėtum jaunas pasirinkti,
O jų
pabaigoje – nežinomybė,
Tarsi
gili srovė,
Kaip
dabar atskirti,
Kuris
toliau nuves.
Palikusi
už nugaros
Tėvų
sodyba,
Laukiančios
akys nenuspręs...
Pasakoje
sekasi Joneliui,
Tasai
neturi patirties,
Tik
vykdo tėvo valią,
Kad
būtina padėti ir kitiems.
Du
broliai pasiklysta
Norėdami
greitos sėkmės,
Su
tyra sąžine nebe sugrįžta,
Pasilenkia
prie amžinos duobės,
Kai
nebėra kam pasakyti,
Kur
dingusi šlovė,
Belieka
tik lazda,
Terba
tuščia
Ant
nugaros.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą