Duoklė žemei

Klevai atidavė lapus,

Šalia – berželis,

Kaip duoklę žemei,

Iš kurios šie gėrė,

Sėmėsi jėgų ir peno,

Lašėjo kas pavasarį sula

Iš vėjo nulaužtos šakelės,

Giedojo paukščiai giesmę,

Lyg supdami ir savo dalią.

Nubėgo liemeniu rasa,

Suvirpo margi lapai,

Juos atkartojo žemė:

Toks mūsų gyvenimas.