Iš po lapų

Lapu nusišluostau

Prakaitą nuo veido,

Lapais pasikloju,

Kada šiurpsta kaulai,

Po lapu – nei vėjo,

Trūksta vieno – saulės,

Ant lapo – pasaulis,

Jis mato ir dangų...

Lapais ropinėja,

Kas skristi negali,

Sočiai prisiėda,

Pamiega ir siaučia...

Nuo Adomo, Ievos

Gyva lapo baimė,

Kad nepamatytų,

Tėvas tos palaimos...

Rudenį renkuosi,

Kuris pats didžiausias,

Prisidengiu gėdą,

Niekas te neklausia...