Daug
nueita kelio
Ir
laipteliais žengta,
Vedė
jie į aukštį,
Dienovidį
kirto...
Negaliu
praeiti
Pro
liūdną medelį,
Kada
lapai krenta
Į
juodąją žemę,
Kai
jurginas lenkia
Savo
žilą galvą,
Gegute
kukuoju
Kada
vaikas verkia...
Visko
– milijonai,
Bet
kažkam svarbiausias
Ir
tas vienas lapas,
Mirštantis
daigelis,
Pakeliu
lapelį,
Užrašau
jo vardą,
Gal
kitas bus mano...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą