Pirmieji žiemos pranašai

Kažko liūdna...

Ruduo,

Saulė atšalo,

Lyja ir lyja

Per visą vasarą,

Rytą ir vakarą

Dangus aptemęs,

Sušlapo klevas,

Lapai paraudo,

Kiti nurudavo...

Liūdim abu,

Bet neverkiam,

Išsiverkia dangus,

Merkia ir merkia

Juodą velėną atversdamas...

Nors trumpam užsimerkim,

Viduje – dar šviesu,

Beržo lapai

Kur ne kur tik pageltę,

Palinguosiu su juo,

Nors viršūnėje,

Kaip ir man ant galvos –

Šerkšnas.