Atėjau
į vasaros palydas,
Kas
iš to, kad gėlės tebežydi,
Silpni
stiebeliai galvos neišlaiko,
Nulūžta
ir nuo vėjo
Palaidojami
ir be laiko...
Gamtoje
– kapinės,
Tiktai
kitokie kryžiai,
Nulaužtos
šakos
Dar
žydėti pasiryžusios,
Išsprogsta
pumpuras, žaliuoja,
O
medžio širdis girgžda,
Ilgai
dar dejuoja...
Kryžmai
sugula pradalgėse
Ramunės,
smilgos,
Nenukirstas
prispaudžia sniegas,
Prikels
pavasaris kitą daigelį,
O
šeimos medis
To
negali.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą