Gera
prabust su mintimi,
Kad
audros baigėsi,
Neskros
padangės žaibas,
Ramiai
renku
Vis
krentančius lapus
Ir
tyra širdimi palaiminu...
Čia
– mano kiemas,
Dabarties
namai,
O
tėviškės – tik aidas,
Tenai
žydės pavasariais
Tik
viena obelis,
Darželis
neatvertas...
Paleidžiu
pavėjui lapus,
Ilgai
jie skrenda...
Oi,
nematau iki saulėlydžio,
Kur
jie nusileidžia,
Miglos
brenda.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą