Oi,
kaip seniai
Buvau
ir antele,
Svarsčiau,
kas ims,
Kada
tekėsiu,
Kiek
skils pavasarį vaikučių,
Kokie
užaugs,
Kur
skris žiemoti...
Viskas
įvyko,
Jau
rausvas ruduo,
Medžiai
lapoti,
Lipu
į kalną ir mąstau,
Kas
mane saugo
Kopiančią...
Plaukia
debesys aukštai,
Tarsi
antelė vandeny,
Tik
čia – šaltinis,
Tarsi
gyvybė tekantis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą