Žmonės

Suprantama, kad skiriasi žiedai,

Miške – medeliai,

Paukščių rūšys,

Bet mes – tik žmonės,

Nėra antrarūšių...

Vieni mąsto vienaip,

Kitiems kitaip atrodo,

Dangus – tas pats,

Tik žemė davė nevienodai...

Nesuprantu tik vieno,

Kam kala ginklus,

Grūmoja jais kas dieną.