Būk
tu palaimintas,
Mažas
vaikeli,
Tai -
tik pradžia
Dar
tavo ilgo kelio,
Kad
būtų jis lygus,
Kaip
skaidrus stiklas,
Ir
kad ilgai nedužtų,
Nepakliūtų
Ant
amžinai svyruojančių
Dangaus
svarstyklių...
Kad
liestų žemę
Tavo
mažos kojos,
Kad
pildytųsi
Ir
tėvų svajonės.
Net
ir negimęs,
Ką
tiktai užgimęs girdi,
Kaip
daužosi ir plaka
Motinos
širdis,
Kaip
liejasi jausmai
Nuo
pat širdies į širdį.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą