Žiema
įsibėgėja,
Lyg
paraginti žirgai
Prieš
statų kalną,
Kai
ratuose saulutė sėdi,
Auksu
apsitaisiusi,
Bet
bijo kelti kojų,
Kad
nesušlaptų apavas,
Suknelės
pakraščiai
Ir
visos drapanos...
Nenuorama
tik vėjas
Šiaušia
saulės plaukus
Atsidėkodamas
už ilgą
Šiltą
vasarą...
Nuo
kalno leidžiasi
Ne
vienas kinkinys,
Mėnuo
prisiglaudęs slapstosi...
Oi,
pribėgęs pabučiuos
Vakarės
kaktą.
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą