Adventas

Dieve, priimu sielos kančias,

Kaip atgailą,

Kaip naštą šventą,

Už savo netektis

Ir už vaikų bėdas,

Tiesiu ant stalo

Baltą staltiesę,

Pastatau žvakę,

Šalia – sena maldaknygė,

Kurioje žodis – šventas...

Verčiu pageltusius lapus,

Juos lietė tėvų

Nuo darbo sunkios rankos

Ir su savo mintimis

Taip susitaikau,

Nes dabar – Adventas.