Saulute,
kur nuklydai?
Kurgi
pabėgo tavo
Šiltas
spindulys?
Pasislėpė
po debesimi?
O jis
– toks pilkas,
Kai
žiūriu žemės akimis...
Minu
per šlapią sniegą,
Lyg
provėžos nakties
Dvi
vėžės nusitiesia
Iki
pat širdies...
Kai
man ryte saulutė,
Tik
pro debesėlį šviečia
O tu
už marių,
Siautulingų
vandenynų
Gėriesi
vasaros linksmybėmis,
Smagu
išties...
Kiek
keliavau,
Žiūrėjau
į uolėtus kalnus,
Jūras
nežinomas
Ir
netikėjau, net nesapnavau,
Kad
mano gyvas lašas kraujo
Šiltų
kraštų žemyne
Taip
ramiai tekės...
Ona
Baliukienė
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą