Kalendorinė
žiema atbėgo,
Plonas
ledas treška,
Įvairūs
piešiniai,
Mažytės
pėdos trepsi
Visokiausiais
garsais...
Ant
lango – nėriniai,
O
sniegas – baltas baltas,
Su
atspalviais visais...
Krenta,
krenta snaigės
Ir
virta garbiniais,
O ant
šakų – pelėda,
Pūkuoti
jos vaikai,
Kiekvieną
dieną tupi
Pašiauštais
sparnais...
Vedu
per baltą sniegą
Mažuosius
vaikaičius,
Jų
rankeles pučiu...
–
Neverk, – močiute, sako...
–
Ne, tik sniegas tirpsta
Ant
blakstienų, ne...
Gal
džiaugsmas byra iš akių.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą