2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Senolių akimis



Laisvėja upės,
Kada sniegas tirpsta
Ir išsilieja į krantus,
Nendrės siūbuojančios
Nuo šarmos pašiurpsta,
Kaip mes abi...
Žili net antakiai,
Kaip rūku akis traukia
Užmarštis atbėgusi,
Bet vakarai – ilgi ilgi,
Kaip senelių sermėgos,
Per juosmenį su jaučio odos
Diržu apjuosti...
Šventadieniai – vis Dievui,
Malda tyli, trapi,
Kaip rožinis ant riešo,
Delnai po darbo
Gražiai surišti...
Juk mes net ir kas dieną
Esame šventi.






Komentarų nėra: