Senolių akimis

Laisvėja upės,

Kada sniegas tirpsta

Ir išsilieja į krantus,

Nendrės siūbuojančios

Nuo šarmos pašiurpsta,

Kaip mes abi...

Žili net antakiai,

Kaip rūku akis traukia

Užmarštis atbėgusi,

Bet vakarai – ilgi ilgi,

Kaip senelių sermėgos,

Per juosmenį su jaučio odos

Diržu apjuosti...

Šventadieniai – vis Dievui,

Malda tyli, trapi,

Kaip rožinis ant riešo,

Delnai po darbo

Gražiai surišti...

Juk mes net ir kas dieną

Esame šventi.