Mielas
žmogau,
Su
tavimi galiu kalbėti,
Lyg
su angelu,
Ir
žodžiai lietųsi
Tarsi
gili versmė
Ir
visada gyvybės jiems užtektų...
Tu
pirmas mane pamatei,
Kai
šviesos ėmė degti,
Kai
buvo taip sunku,
Lyg
juodą naktį...
Ne,
ne apie prieverpstes kalbu,
Kurias
kuri per naktį,
Betgi
ir jos – iš sielos gilumų,
Sunkių
apmąstymų
Net
per Kalėdas šventas...
Kas
mus surišo,
Pasakytų
tik dangus,
Tegu
dangus ir atriša.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą