2016 m. gruodžio 7 d., trečiadienis

Atsiskyrėliai




Atokios vietos
Dažną traukia,
Gal norisi taikos
Ir sau ramybės,
Kiti šimtus net mylių
Į aukščiausius kalnus kyla,
Nuo seno ten įkurti vienuolynai.
Keliauja per pusnynus,
Taip išbandydami save,
Gyvena atsisakę turtų,
Tik tuo ir džiaugiasi,
Ką Dievas skyrė,
O sužalotą sielą saugo
Nuo dar skaudesnių
Paklydimų...
Dažnai paklystame jauni
Iki senatvės prašom
Atpirkimo...
Nejaugi visi žmonės svetimi,
Jeigu savo skausmu
Nepasidalinama?




Komentarų nėra: