Nemuno vingiais

Tuojau vidurnaktis,

Gaidys neužgiedojo,

Bet kažkas dainuoja

Virš mano galvos...

Dar vyturys nebudina artojo,

Prieš Kalėdas jis ilsisi,

Kaip ir jo arklys...

Už lango beldžiasi lietus,

Kiekvienas lašas – atmintis,

Čia ir daina senolių,

Kalėdinė giesmė,

Rauda prie brolių kapo,

Tremtis ir netektis...

Vienam laše – gyvenimas,

Tarsi rožančiaus vidury...

Oi, Lietuva, kokia buvai?

Nuo Baltijos iki Juodosios Jūros

Upių vingiais,

Per Nemuno žiotis...

Kokia dabar brangi,

Nors ir maža esi.