2016 m. gruodžio 20 d., antradienis

Nemuno vingiais




Tuojau vidurnaktis,
Gaidys neužgiedojo,
Bet kažkas dainuoja
Virš mano galvos...
Dar vyturys nebudina artojo,
Prieš Kalėdas jis ilsisi,
Kaip ir jo arklys...
Už lango beldžiasi lietus,
Kiekvienas lašas – atmintis,
Čia ir daina senolių,
Kalėdinė giesmė,
Rauda prie brolių kapo,
Tremtis ir netektis...
Vienam laše – gyvenimas,
Tarsi rožančiaus vidury...
Oi, Lietuva, kokia buvai?
Nuo Baltijos iki Juodosios Jūros
Upių vingiais,
Per Nemuno žiotis...
Kokia dabar brangi,
Nors ir maža esi.





Komentarų nėra: