2016 m. gruodžio 21 d., trečiadienis

Gerumo gijos




Gerumu suverpsiu,
Iš gerumo gijos
Gerumą išausiu,
Žiede pinavijos...
Gerumu susiūsiu
Seną gilią žaizdą,
Gerumu palaistau
Ir kiekvieną eilę...
Gėrio nepristinga,
Kaip motulės staklių,
Šiaudinės kepurės,
Atminties iš tėvo...
Kad ji neužaktų,
Bet praleistų vėją,
Voratinklio siūlą,
Saulės spindulėlį...
Gerumą pasėjus
Piktžoles ravėjau,
O po to ant smėlio
Ramiai atsisėdau.
Gerumas – lemtingas,
Atlaidumo stinga,
Pyktį tik užaręs
Tebūsi laimingas.




Komentarų nėra: