2016 m. gruodžio 23 d., penktadienis

Kulkų pabaidyti



Kas gimę pokarį
Arba per karą,
Norėtų kuo greičiau
Užkasti karo kirvį,
Kad nesapnuotų jų vaikai,
Kad ir vaikaičiams
Niekas kulkų neprimintų...
Jos nesirinko,
Kas už ką,
Kas kaltas ar kas ko gailėjo,
Kam buvo ta kulka skirta,
Kuri kiaurai per kūną
Anąkart praėjo...
Vieni svyravo,
Kaip vėlyvi obuoliai,
Kiti kentėjo nebyliai,
Tylėjo, tyli iki šiol,
Kaip ir tada visi tylėjo...
– Ar tu matei?
– Ne, nemačiau, –
Tokia kalba kalbėjosi.



Komentarų nėra: