Ilgai,
net kelerius metus,
Obelys
auga,
Kol
ant šakų prinoksta obuoliai,
Vaisius
saldus,
Bet
sunkus darbas,
Kolei
prisikelia gyvenimui
Kvapnūs
žiedai...
Kasdien
ėjau į sodą,
Pažiūrėdavau
į dangų,
Prašiau
lietaus,
O
saulės – šilumos,
Dabar
tik pirktus
Vaisius
valgau,
Imu į
delną,
Su
pagarbą kitiems.
Dėkoju
ūkininkams,
Nors
pavardžių ir nežinau.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą