Gintarinė pašvaistė

Tik tau šnabždėsiu,

Švelnius žodžius kartosiu,

Kai naktimis dar neima

Saldus ir gilus miegas,

Dar sapnas neatbėga,

Žiūriu pro langą

Į krentančias žvaigždes,

Lyg purpuru nudažo mėnuo

Debesėlių kraštelius...

Taip dabar mena mėnesiena

Tavo lupose dainas,

Kurias man atpučia

Nuo miško vėjas

Ir vilnimis pabėga

Per mėlynas bangas...

Nesigailiu ir niekada nesigailėsiu,

Kai gintaro karoliais

Kaklą pasipuošusi

Skubėjau pas tave,

O gintarinis žiedas

Naktimis spindėjo

Ir sagę gintaro segėjau,

Kad tik tau būčiau,

Jūra, artima...

Dabar mano likimo skiedras

Nešasi ant bangų keteros

Žuvėdra klykdama...

Nė gintaro, nė gilaus sapno,

Jaunystės meilės

Nebėra.