2016 m. gruodžio 17 d., šeštadienis

Gintarinė pašvaistė



Tik tau šnabždėsiu,
Švelnius žodžius kartosiu,
Kai naktimis dar neima
Saldus ir gilus miegas,
Dar sapnas neatbėga,
Žiūriu pro langą
Į krentančias žvaigždes,
Lyg purpuru nudažo mėnuo
Debesėlių kraštelius...
Taip dabar mena mėnesiena
Tavo lupose dainas,
Kurias man atpučia
Nuo miško vėjas
Ir vilnimis pabėga
Per mėlynas bangas...
Nesigailiu ir niekada nesigailėsiu,
Kai gintaro karoliais
Kaklą pasipuošusi
Skubėjau pas tave,
O gintarinis žiedas
Naktimis spindėjo
Ir sagę gintaro segėjau,
Kad tik tau būčiau,
Jūra, artima...
Dabar mano likimo skiedras
Nešasi ant bangų keteros
Žuvėdra klykdama...
Nė gintaro, nė gilaus sapno,
Jaunystės meilės
Nebėra.




Komentarų nėra: