2016 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Prisiminimai




Ilgokai laukiau Kalėdinės žvaigždės
Ir šiandien ji nušvito
Pro lietaus debesis -
Nusipraususi, švari -
Tiesiai iš dangaus ji krito.
Užglostė sopulius širdies,
Kai naktimis budėjau
Prie lovos mylimo žmogaus,
Žiūrėdama į jo veidą
Verkiau ir tikėjau
Vienintele žvaigžde,
Tarsi Betliejaus...
Dar kartą už jo sielą,
„Ave Marija“ giesmę išklausiau
Ir maldą sukalbėjau.



Komentarų nėra: