Marylove Baliuka
Balta
gėlė
Tamsiam
fone,
Nuotaka
– gulbė,
Visi
vardai tau tikę...
Tu –
motina
Nuo
pat savo prigimties,
Švento
pradėjimo,
Balta
prijuoste,
Išsiuvinėta
gėlėmis, –
Taip
ženklinamas ir likimas...
Kol
gėlė krauna žiedą,
Tu
lauki sūnaus riksmo,
Paskui
– krikšto...
Te
ilgai žiedai žydi,
O
tavo namuose
Vaikučiai
krykščia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą