Senolių stalas

Ona Baliukienė

Ateina laikas,

Kai geri ir ne gana, –

Ąsotis – su kaupu,

Saldi beržų sula

Po lašą krenta į grindis –

Tai mūsų žingsniai bilda...

O gal tiktai širdies daina

Iš metų gilumos

Mums pasigirsta...

Ateina laikas,

Kada stalas, iš anų laikų,

Tuštėja ir tuštėja,

Pasiimi gyvenimo metus

Ir susitaikai net su mintimi,

Kad visi keturi kampai

Suapvalėjo...

Jauti, gerai žinai,

Kaip kūnas virsta smiltimi,

Džiaugiesi tik į dangų pažiūrėjęs...

Tada ir pasakoji sau,

Kitiems gyviems,

Narstai gyvenimą,

Lyg voras tinklą,

Pabyra smiltys, –

Stalas – siela

Nesensta, nedūlėja...

Taip reikia šilto vėjo.

Ona Baliukienė