Einu
koja į koją
Į
kasdienybės vingius,
Kas
įprasta, nepastebiu,
Kiekvieną
rytą
Tarsi
pradedu iš naujo,
Betgi
į tas pačias duris
Vėl
vakare atsitrenkiu,
Pavirtusi
mažu svirpliu
Nakčiai
sustingstu...
Dar
kartą savęs klausiu,
Ką
gi išgaliu,
Ką
sugebu geriausiai
Nuo
pat mažų dienų...
Visas
dainas padainavau,
Užkimo
balso stygos,
Niūniavau...
Pakūriau
krosnį,
Duonos
kepalą nešiau,
Kryželio
ženklą
Ant
jo pirštais nupiešiau,
Geltoną
plutą bučiavau...
Lydėjau
į kapus
Seses
ir brolius,
Tėvelį,
motiną anksčiau,
Kaskart
priklaupdama
Prieš
amžiną altorių,
Kalbėdama
maldas,
Kurias
maža išmokau,
Ne,
nepamiršau.
Prisimenu
visus
Ir
šitą vakarą vėlyvą,
Mielieji
mokytojai,
Ko
mokysiuosi
Ryte
atsikėlusi,
Ir
tave pamokysiu...
Tik
iš kasdienio gyvenimo.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą