Mano smiltys

Metai prabėga nejučia,

Lyg po ledu upės nusenka,

Taip laikas kalba paslapčia,

Tarsi lytys Nemune,

Tik susiglaudžia, bet neskęsta,

Neapvirsta...

Negrįžta vandenys

Vėl į tą pačią vagą, –

Jinai platėja ir nusineša dienas,

Geltomis smiltimis pavirtusias...